Gatvės lenktynės

Stepanas grįžta po tarnybos kariuomenėje. Jo tėvo automobilių dirbtuvės dabar priklauso gatvės lenktynininkų gaujai, kuriai vadovauja Dokeris. Jo aistra nesvetima ir Stepanui. Reikalai ypač komplikuojasi, kai Stepanas ima rėžti sparną apie gražuolę Katia – buvusią Dokerio merginą…

Viršuj parašytas tikras šio filmo, kurį šiandien bandžiau žiūrėti, aprašymas. Ir ką gi aš galiu pasakyti apie jį. Na, prastas filmas. Labai labai prastas. Gal net tragišku galima būtų pavadinti. Tai – itin nevykusi filmo “Greiti ir įsiutę” kopija. Bent jau mano nuomone, vien kelis kartus parodyti silikono nesudarkytus papus ir pasivažinėti gražiomis mašinytėmis neužtenka, kad filmas iš tiesų vežtų.

Filme patiko tik vienas dalykas – Katia. Turbūt visiems berniokams patiktų, bet visa kita… “Greituose ir įsiuotusiuose” man patikdavo sodrus variklio riaumojimas. Šitame filme jo visiškai nesigirdi, o jei kartais ir pasigirsta, tai labiau primena Vilniaus gatvelėmis birbiantį motorolerį, o ne galingą automobilį. Muzika daugumoje vietų, mano manymu, visiškai neatitinka siužeto, dialogai nevykę – lyg daryti parodijų komedijai, nors nurodyta, kad tai yra trileris/veiksmo filmas. Keista, oi kaip keista. Žiūrint susidarė įspūdis, kad pilnametražis filmas suklijuotas iš kažkokio serialo, nes daug kur nesijaučia vientisumo, nuoseklumo, scenos padrikos. Milicijos intelektas pavaizduotas kaip visiškai nemąstančio organizmo, kurie labiau pasikliauja ne sveiku protu, o sapnais ir burtais.

Nesu geras filmų apžvalgininkas ir kritikas, bet čia – tragedija. Jei kas nors klaustų (o tai mažai tikėtina) mano nuomonės apie šį filmą, patarčiau nežiūrėti.
Vienintelė patikusi vieta – tanko šuolis per tramplyną pačioje filmo pradžioje. Visa kita – totalus mėšlas.
Aišku, gal kažkam ir patiks toks…