Ne vien tik paukščiai būna žieduoti

Nesu iš tų žmonių, kurie mėgtų būti dėmesio centre. Aišku, tai negalioja tuo metu, kai esu gerokai išgėręs. Tik ne visada viskas vyksta taip kaip norime. Patys tikriausiai jau tai žinot. Va dabar gerokai daugiau dėmesio ėmiau susilaukti darbe. Ne dėl to, kad būčiau kokią šukuoseną sėkmingai pakeitęs geresne, ar kokius dailesnius batus nusipirkęs. Ne, šį kartą viskas šiek tiek kitaip. Šiandien yra maždaug 10 dienų nuo tos dienos, kai man ant kairės rankos bevardžio piršto ėmė puikuotis auksinis vestuvinis žiedas. Sakysite, kodėl gi kairė? O, pasirodo, Didžiojoje Britanijoje ne tik eismas kita puse vyksta. Čia ir vestuviniai žiedai maunami ant kitos rankos.

Rodos, darbe dėl tokio dalyko išvis nebeturėčiau gauti jokio dėmesio. Tačiau ir čia viskas šiek tiek kitaip. O dėmesys atsirado dėl to, kad pernelyg niekam ir nepasakojau, kad tas žiedas žada atsirasti. Tik porą berniokų iš anksto žinojo, kiti tiesą sužinojo vėliau jau tam žiedui mano ranką papuošus.

Dabar darbe susiskirstė visi į dvi grupes: vieni sveikina, klausinėja, kas ji, kiti gi sako, ką čia mali šūdą, kas tave tokį ims į vyrus, nusiimk žiedą kol žmonos neturi. Ir kažkaip net smagu tokios visokios kalbos. Kitą kartą kažką darydamas irgi niekam nieko nesakysiu, patinka man tokios reakcijos. Einu miegoti su šypsena kasdien dabar.

O ir dabar niekas visko nežino. Net ir Gitanai tebuvo pasakyta, kad ji – prancūzaitė. Klausinėjo daug, bet nieko neišpešė. O kam gi man pasakoti visokias smulkmenas, jei bendradarbiai tėra bendradarbiai, o ne draugai? O ar jūs viską pasakojatės kolegoms?

Gražus tas žiedas… Niekada nemėgau aukso, bet čia gi ne bet koks žiedas. Vestuvinis!