Šis gal kiek keistas klausimas šiandien kilo būnant darbe, kai koks penktas iš eilės klientas paklausė, rodos, itin paprasto klausimo: “o nuolaidą ar pritaikysi?” Galvoju, “už ką tau, blin, nuolaidą? Už tai, kad pirmą kartą matau?”
Nežinau kaip kiti, bet aš nuolaidas su mielu noru galiu duoti tik lojaliems klientams, o ne pirmą kartą užėjusiems ir perkantiems prekių ar paslaugų už tokią juokingą kainą, kad net blusos iš pelno nepragyventų. Ką jau kalbėti apie normalią didelę firmą.
Egipte itin populiarus yra turgus turistams. Tiksliau, visos bent kiek labiau lankytinos vietos užgrūstos prekeiviais, kurie tik ir laukia šviežienos – nieko tokioje prekyboje dar neišmanančių turistų, kurie nuolat perka visokį šlamštą už dešimt, o kartais dar daugiau kartų didesnę kainą. Tokiuose turguose labai madinga derėtis, taip kainą galima numušti labai smarkiai. Pavyzdžiui, viena turistė iš Lietuvos sugebėjo vazos, už kurią prašyta apie 190 litų, kainą numušti iki 15 lietuviškų pinigų. Ir kaip gi jums nuolaidos?
Taigi, kyla klausimas – gal pas mane ima kuo toliau tuo daugiau iš Egipto grįžusių turistų bėgti, tikėdamiesi, kad ir aš lauksiu jų su turbanu bei tokiomis pačiomis nerealiomis nuolaidomis. Bet aš jų nelauksiu, priešingai, tokių aš stengiuosi paklausti, kada jis paskutinį sykį derėjosi autobuse dėl bilietėlio ar dėl leidimo įeiti į mokamą tuoletą.
Asmeniškai man būtų netgi gėda prašyti nuolaidos žiebtuvėliui. Net jei jį turguje pardavinėtų.
Suvokiu, kad galima tokių dalykų prašyti tada, kai perkama tikrai už didžiulę sumą, o ne už kelis litus, arba tada, kai lankomasi pastoviai, kai nuolat iš tos pačios firmos perkamos prekės ir paslaugos. Tam visos firmos turi atskirą dilerinių kainų lygį nustačiusios.
Manau, laikas tokiems “turistams iš prigimties” padaryti turgelį kaip Egipte – tiesiai ant žemės suversti duonos, mėsos gaminius, atidarytuose stiklainiuose pieną. O koks gi skirtumas, kad nelabai švaru? Juk taip Egipte! Čia galima derėtis! Už pieną su šiek tiek daugiau žvyro jūs tikrai sumokėsite labai nedaug. Labai labai nedaug. Va čia tai rojus jums, gerbiamieji turistai.
Loading ...
O kas čia blogo paprašyti nuolaidos? Gerai, prekė kad ir dešimt litų kainuoja, bet jei už tą pačią prekę gali sumokėti 8 litus, tai ko nepamėginus? Tuo labiau, jei akivaizdižiai mantai, kad ji per daug kainuoja. O lyginti Egipto turgų su paprašyta nuolaida nelabai sąžininga, čia gal autorė norėjo bent iš dalies pasidalinti Egipto turgaus įspūdžiais..?
(Cituoti)
ai, MANO AUSYTĖS !!!!!!!!!!!!!!!
(Cituoti)
nius, ko dar truksta? a?
(Cituoti)
mm, aš abejoju ar lauktum išpardavimo prekei, kurios kaina iki dešimties litų. o žmonės ir tokioms prašo nuolaidų.
(Cituoti)
Labai retai man skubiai reikia kokio pirkinio. Jeigu negaunu nuolaidos, sulaukiu išpardavimo (skaityk: padoraus kainų lygio). Sumoku kainą, kokią noriu mokėt, bet kol ateina išpardavimų metas, pinigėlis pragula mano kišenėj ir atitinkamai vėliau atsiduria prekijo rankose.
Patys kalti, kad nenorit paimt mano pinigo iškart.
(Cituoti)
Derėtis nėra žema. Čia jau mielieji mentaliteto klausimas. Jei perku įrenginį, tai galiu siūlyti savo kainą, nes tokiais prekiauja daug kur. Nuolaidas gal įstatymu reglamentavus tai būtų aiškiau..
(Cituoti)
Kažkur kažkada skaičiau, kad lietuviai turguje derasi dėl arbūzo, kuris kainuoja kelis litus, keliolika minučių, tuo tarpu parduotuvėje negalvodami pakloja kelis šimtus litų už sulčiaspaudę. O kai „normaliose“ prekybos vietose ima derėtis, tai man išvis žema. Nori derėtis – eik į turgų.
(Cituoti)
A tai užvirė prekybininko kraujas?
Aha, nuolaidas jiems paduokit, mat…
(Cituoti)
Ismintis. Yra gerai,noris dar geriau. O ko nepabandzius…ypac lietuviui
DDD
(Cituoti)