Išsikraustau

By Piktas gnomas Arvydas on 16/12/2009

Eglės B. nuotrauka

Eglės B. nuotrauka

Seniai jau galvojau tai padaryti, bet prisiruošiau tik vakar. Išsikraustau į naujus namus. Tiksliau, perkeliu savo tinklaraštį į naują serverį. Tuo pačiu keičiasi visi adresai.

Taigi, tie keli žmonės, kurie prenumeravot mano RSS įrašų srautą, prašau jį atnaujinti į http://www.gnomas.lt/feed/ bei karts nuo karto paskaityti, kad ir kaip retai rašau.

Pačio tinklaraščio adresas keičiasi, kaip jau aišku tikriausiai iš RSS adreso, į http://www.gnomas.lt/, o dabartinis adresas galios panašiai iki kovo pabaigos, tačiau nebus atnaujinamas daugiau. Arba išvis po kurio laiko ramybės vardan viską ištrinsiu. Bet kuriuo atveju, kovo pabaigoje senasis domenas baigia galioti, daugiau jis nebebus pratęstas. Lygiai kartu su tinklaraščiu po jo mirties mirs ir ta pora mažų svetainėlių, kurios glaudėsi po šituo domenu. Jos nebeprisikels.

Bene pagrindinė kraustymosi priežastis buvo ta, kad sena mintis daryti projektą, kuriam ir buvo nupirktas senasis “karma.lt” domenas, mirė neradus tam pakankamai daug laiko. Tad pagrindinis puslapis kaip ir liko nenaudojamas visą tą laiką. Antra priežastis tam buvo ta, kad senasis hostingo tiekėjas neturi labai gero kanalo į užsienį, o aš gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Kartais būdavo labai didelių vargų norint paskelbti kokį nors įrašą. Naujasis tiekėjas turi pakankamai plačius duomenų kanalus tiek čia, tiek į Lietuvą, tad, manau, jums neturėtų kilti dėl to jokių problemų, o ir man bus žymiai patogiau.

Su iškeliavimu pakeičiau ir pačią tinklaraščio išvaizdą. Girdėjau tiek neigiamų, tiek teigiamų komentarų, tad kol kas nieko nekeisiu. Pažiūrėsim ateity. Jei nepamiršiu, parašysiu ten apie tai, kodėl pasirinkau būtent gnomą.

Iki susirašymo naujuose namuose.

Posted in | Leave a response

Greitas banko sąskaitos atsidarymas Jungtinėje Karalystėje

By Piktas gnomas Arvydas on 15/12/2009

Galvok protingaiMan tikrai smagu, kad susilaukiu ne tik komentarų po įrašais apie Britaniją ar šiaip kokias sapaliones, bet ir el. laiškų su klausimais. O dar smagiau tada, kai galiu atsakyti į užduotus klausimus bei kažkam būti naudingas. Visada sakiau, kad galiu bent jau informacija padėti visiems norintiems įsikurti Didžiojoje Britanijoje.

Bene pirmas vargas, su kuriuo susiduria dauguma lietuvių, yra banko sąskaitos atsidarymas. Kaip gauti banko sąskaitą jau rašiau anksčiau, dabar šiek tiek patikslinsiu informaciją. Gerąja prasme. Tikiuosi, kad šitas trumpas įrašas bus naudingas bent vienam tautiečiui.

Šiandien su broliu prieš pat darbą nuvažiavom į “Lloyds TSB” banką ir pasiteiravom ar galime užsiregistruoti į susitikimą dėl banko sąskaitos atsidarymo. Taip dažniausiai reikia daryti labiau populiariuose bankuose, kuriuose dažnai būna eilės. Šį kartą mums pasisekė, pasakė, kad nereikia, nes šiuo metu nėra jokių eilių ir kažkuris anksčiau užsiregistravęs sutartu laiku neatvyko, vadinasi, mes galime užimti jo vietą. Belipant laiptais su tuo vadybininku pagalvojau, kad mes neturim jokio proof of address, kuris reikalingas sąskaitos atsidarymui. Tai iškart belipant ir sakau jam, “mes pamiršom pasiimti su savim tą proof of address“. Pamelavau, brolis išvis jo neturėjo. Vadybininkas sako, “nieko tokio, viskas bus tvarkoj”.

Prieš tai du kolegos atsidarinėjo sąskaitas tam pačiam banke, visada prašė proof of address. Nesunku gauti, aišku, bet vis tiek. Kažkaip maloniai mes čia praslydom. Pasirodo, tas vyrukas gauna kažkokius ten papildomus pinigėlius už kiekvieną į banką atvestą klientą, tad gali būti, kad jis šiek tiek nusižengė taisyklėms nepaprašydamas mūsų to popieriuko. Ir pasiūlė atsivesti visus savo draugus, kuriems reikia banko sąskaitos. Tad jei jums niekaip nepavyksta atsidaryti banko sąskaitos, neturit proof of address ar dar kažkokia kita priežastis trukdo tai padaryti, siūlau tą žmogų, kurio vardas Faiyaz. Jį rasti galite banke, o banką rasti galite maždaug čia:

195 Edgware Road
Paddington
London, W2 1EY

Jei kažkas turi duomenų, kad banko politika pasikeitė ir jie nuo šiol nebereikalauja proof of address, o mano šitas atradimas yra jau visiems seniai žinomas, prašom apie tai papasakoti komentaruose.

Posted in | 1 Response

XboX 360 Wireless receiver taisymas

By Piktas gnomas Arvydas on 09/12/2009

Xbox 360 Wireless receiver

Xbox 360 Wireless receiver schema ir nuoroda litavimui (paspaudus didinasi)

Nesu ypatingas žaidimų mėgėjas. Tiksliau, jau nebeesu. Tačiau pirkdamas dabartinį kompiuterį dovanų gavau Xbox 360 žaidimų pultelį, skirtą asmeniniams kompiuteriams. Nebūčiau lietuvis, jei nepaimčiau tokios dovanos dykai. Vis tiek kartais pažaidžiu kokį žaidimą, pagalvojau, pabandysiu. Ir pabandžiau. Ir visai patiko. Labai jau smagiai rankoje jis man gulėjo. Ir svoris nemažas. Patogu. Pabandžiau, pasidžiaugiau ir palikau aš jį ramybėje ateinantiems laikams.

Neseniai gi buvo išleistas naujas žaidimas Dirt 2, kurio gana ilgai laukiau. Parsisiunčiau nelegaliai (Megztuk, dėmesio!) ir pabandžiau žaisti su klaviatūra, tačiau valdymas pasirodė daugiau nei tragiškas. Prisiminiau, kad turiu kitokį valdymo džiaugsmą žaidimams ir vėl prijungiau prie kompiuterio. Tačiau jis man nebeveikė. Ne pats pultelis, o wireless bangų imtuvas. Tiesiog nustojo reaguoti. Įkišus į USB jis neberodė jokių gyvybės ženklų. Iš pradžių galvojau, kad čia mano USB lizdas sugedo, bet patikrinus visus situacija nepagerėjo.

Pabandžiau problemos sprendimo ieškoti internete. Nelabai pavyko. Tada pasikonsultavęs su savo kolega darbe, kuris išmano tokius reikalus labiau nei aš, ieškojau internete problemos sprendimo dar kartą, tik dabar jau žinodamas tiksliau ko ieškoti. Ir, kaip pasirodė, tokia problema ištiko ne vieną mane, o ir daugelį kitų žmonių. Ir mano kolegos spėjimas pasitvirtino – radau wireless imtuvo schemą su tiksliai nurodyta vieta, kurioje reikia lituoti. Tą paveiksliuką su schema pateikiau viršuj.

Pats litavimas labai paprastas. Paimi ir užlituoji ant to viso to “F1″ taško gerą gabalą cino ir viskas. Svarbu kitų kanalų nepaliesti, kad kontakto nebūtų. Bet jei jau aš su drebančiomis rankomis sugebėjau tai padaryti, vadinasi, bet kas kitas tai sugebės padaryti kur kas geriau.

Po visos šitos smagios operacijos mano pultelis vėl pradėjo puikiai veikti ir Dirt 2 žaidimą pavyko suvaldyti kur kas geriau. Taigi, jei pas tamstą irgi netyčia nutiko tokia problema, kad prijungtas USB imtuvas nerodo jokių gyvybės ženklų, paimk, atlupk jį ir apatinėj sienelėj suradęs “F1″ taškus, laštelk ten šiek tiek lydyto cino. Bus gerai.

Posted in | Leave a response

Ne vien tik paukščiai būna žieduoti

By Piktas gnomas Arvydas on 24/11/2009

Įspėjimas: žmonės gali būti nenuspėjamiNesu iš tų žmonių, kurie mėgtų būti dėmesio centre. Aišku, tai negalioja tuo metu, kai esu gerokai išgėręs. Tik ne visada viskas vyksta taip kaip norime. Patys tikriausiai jau tai žinot. Va dabar gerokai daugiau dėmesio ėmiau susilaukti darbe. Ne dėl to, kad būčiau kokią šukuoseną sėkmingai pakeitęs geresne, ar kokius dailesnius batus nusipirkęs. Ne, šį kartą viskas šiek tiek kitaip. Šiandien yra maždaug 10 dienų nuo tos dienos, kai man ant kairės rankos bevardžio piršto ėmė puikuotis auksinis vestuvinis žiedas. Sakysite, kodėl gi kairė? O, pasirodo, Didžiojoje Britanijoje ne tik eismas kita puse vyksta. Čia ir vestuviniai žiedai maunami ant kitos rankos.

Rodos, darbe dėl tokio dalyko išvis nebeturėčiau gauti jokio dėmesio. Tačiau ir čia viskas šiek tiek kitaip. O dėmesys atsirado dėl to, kad pernelyg niekam ir nepasakojau, kad tas žiedas žada atsirasti. Tik porą berniokų iš anksto žinojo, kiti tiesą sužinojo vėliau jau tam žiedui mano ranką papuošus.

Dabar darbe susiskirstė visi į dvi grupes: vieni sveikina, klausinėja, kas ji, kiti gi sako, ką čia mali šūdą, kas tave tokį ims į vyrus, nusiimk žiedą kol žmonos neturi. Ir kažkaip net smagu tokios visokios kalbos. Kitą kartą kažką darydamas irgi niekam nieko nesakysiu, patinka man tokios reakcijos. Einu miegoti su šypsena kasdien dabar.

O ir dabar niekas visko nežino. Net ir Gitanai tebuvo pasakyta, kad ji – prancūzaitė. Klausinėjo daug, bet nieko neišpešė. O kam gi man pasakoti visokias smulkmenas, jei bendradarbiai tėra bendradarbiai, o ne draugai? O ar jūs viską pasakojatės kolegoms?

Gražus tas žiedas… Niekada nemėgau aukso, bet čia gi ne bet koks žiedas. Vestuvinis!

Posted in | 6 Responses

Nekaltas mygtukas “prisegti failą”

By Piktas gnomas Arvydas on 15/11/2009

Piratų laivasŠiandien žiūrėjau filmą “The Life of David Gale”. Gana smagus filmas apie profesorių, kuris nuteisiamas mirties bausme. Ir pamenu, ten buvo tokia scena, kurioje Deividas klausinėjo savo studentų ar jie norėtų taikos pasauly, Nobelio premijos, tapti populiariais… Daug klausinėjo. Aš irgi kartais apie tai pagalvoju. Gal ir nieko būtų, tik kad labai jau daug pastangų man reiktų norint tokiu būti. O kitiems tai taip lengvai pavyksta. Po vakarykščio Džiugo įrašo pagalvojau, kad Vytuką populiarumu Lietuvoje tikriausiai lenkia nebent Drąsius Kedys ir Dalia Grybauskaitė. Nors pastarosios populiarumas labai abejotinas man.

Beskaitant gi nežinau.lt interviu su LANVA pirmininku Vytuku Simanavičiumi (jei ne taip parašiau tavo pavardę ar vardą, kreipkis el. paštu, pakeisiu) kilo įtarimas, kad pastarasis veikėjas be savo įstatų ir tai, kad aplinkui jį viskas nelegalu, nelabai ką ir žino. Aišku, gal čia aš pavargęs po šeštadienio poilsio, tačiau man pasirodė, kad į visus Džiugo klausimus buvo atsakyta maždaug taip: “visi interneto vartotojai žino, kad tai, ką jie daro, yra nelegalu, todėl mes kaupėm, kaupiam ir kaupsim visokius duomenis apie juos ir po to jiems bus negerai”. O tokie konkretūs atsakymai buvo nepateikiami išvis arba pasakoma, kad kažko nekomentuos, nes gali sutrukdyti policijai.

Džiugas paprašė Vytuko pakomentuoti LANVA svetainėje minimą “šviesti visuomenę apie antipiratinę veiklą elektroninėje erdvėje” teiginį. Vytukas atsakė: “Švietimas – spaudoje, radijuje, TV visuomenė nuolat šviečiama apie pažeidimus ir gręsiančią atsakomybę. Paskutinis interviu apie pažeidimus internete buvo per LR radiją berods prieš savaitę. Tik gaila, kad interneto vartotojai ne visada išgirsta tai, kas jiems nenaudinga.” Lietuvoj gyvenau 23 metus. O čia jau ir prisiekt galiu – nė karto gyvenime nesu girdėjęs jokio “švietimo” nei apie piratavimą, nei apie gresiančią atsakomybę. Aišku, neatmetu galimybės, kad negirdėjau dėl to, kad perjungiau kanalą, kuriame kažkoks nuobodus dėdė labai nuobodžiai dėstė pusvalandį, kad kažkas yra kažkieno intelektualinė nuosavybė ir vartojo pusei tų “piratų” nesuprantamus teisinius terminus, užuot pabandęs visus “šviesti” kokia nors bent kažkiek patrauklesne forma, kur žiūrėtų ar klausytų būtent “piratinio” amžiaus žmonės, o ne 59 metų senelis, kuris kokį “Spaudos klubą” žiūri dėl to, kad močiutė išėjus bažnyčion pamiršo prie jo fotelio atnešti ramentus. O ir šiaip keista interneto vartotojus šviesti per radiją. Bent jau man.

Kitas Vytuko teiginys: “Tačiau šiuo konkrečiu policijos tyrimo atveju vartotojams atsakomybė bus taikoma ne už parsisiuntimą, bet už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamu internete. <…> Jei jus sustabdo policija kai viršijate greitį, o jūs sakote, kad nematėte ženklo, jus vistiek nubaus. Taip pat analogiškai ir autorių, ir gretutinių teisių pažeidimų atvejais.” Čia sutinku dėl policijos. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau, jei teisme įrodysi, kad greitį viršijai dėl to, kad, tarkim, kažkas sugedo mašinoje, užstrigo greičio pedalas ar pan? Kas tada? O jei aš nesu IT specialistas ir nežinau kaip veikia uTorrent programa? Juk aš, tarkim, tuos Windows 7 parsisiunčiau, o ne padariau viešai prieinamą internete. Sakinys daro prielaidą, kad pasilieki galimybę tik siųstis failus, tačiau jų neskleidi, viskas legalu, nes failo nedarai viešai prieinamo internete.

Dar vienas Vytuko sakinys: “Tuo labiau, kad legalios produkcijos kaina tikrai nėra didelė ir įperkama visiems vartotojams.” Mano tėvai yra bedarbiai. Kaip ir daugelis kitų žmonių. Ir tu man sakai, kad man visa norima produkcija yra prieinama? Vytukas sakė, “Mes nesame išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, t.y. valstybės. Mūsų veiklą remia Lietuvos gamintojai.” Panašu, kad jų veiklą tikrai gerai remia, jei jau viskas jiems taip įkandama.

O kai Džiugas paklausė apie konkretų atvejį, kai “Microsoft Lietuva” paneigė kažką žinojusį apie LANVA reidą, Vytukas pradėjo kalbėti apie tai, kaip jis perduos policijai įkalčius apie žmones, kurie siunčiasi filmus.

Ir dėl žalos skaičiavimo. Paskutiniame įraše ir jo komentaruose jau apie tai išsakiau savo nuomonę. Vytukas irgi išsakė. Jei 20 litų vertės kūrinį atsisiuntė 1000 kartų, reiškia, padaryta žala yra 20 tūkst. litų. Iš kur Vytukas žino, kad esant kitokiai situacijai, jei įrašas nebūtų pasirodęs internete, jį būtų įsigiję 1000 žmonių? Mano manymu, ne vienas vartotojas siunčiasi maždaug bet ką iš dominančios kategorijos ir tada peržiūrėjęs pamato ar tai jam patinka, ar ne. Gi neisiu dabar į “Maximą” pirkt kažkokios negirdėtos grupės albumo. O jei ten visiškas šūdas bus mano ausims? Išmest, Vytuko galva, visiems taip prieinamus 20 ar 30 litų?

Manau, LANVA yra tinginiai. Taip, nesunku pamatyti IP adresus uTorrent programoje, tačiau juk ne vien šitas tinklas yra skirtas failams platinti. Kaip manai, Vytuk, kaip yra susijęs “Prisegti failą” mygtukas su el. pašto tarnybų reklama, kad galima prisegti iki 500 MB dydžio failus? Negi manai, kad tai orientuota į .doc failus, o ne muzikos, muzikinių vaizdo klipų, filmų ar programų dalinimuisi? Peržiūrėjau savo pašto dėžutę. Vytuk, pirk mano el. adresų knygelę, bent tris ketvirtadalius siuntėjų galėtum “pasodinti” už tai, kad jie man atsiuntė nelegalų turinį.

Toks mygtukas yra ne tik el. pašto programose ar tarnybose. Yra netgi mūsų mylimame ONE.LT socialiniame tinkle. Keista, kad to nėra “Facebook”. Gal pastarieji supranta, kad tai gali būti panaudota nelegaliai ir bijo Vytuko reidų? Per ONE.LT irgi esu gavęs kelias dainas. Rodos, iš pačios tarnybos nesisiunčiau jų, kažkaip nepriimtinas man šitas būdas. Bet faktas lieka faktu – jei aš prikabinu Lady Gaga “Bad Romance” failą ir nusiunčiu jį kokiai nors Aldonai, pats failas yra saugomas pačiuose serveriuose. NELEGALU! Vytukai, PULK!

Arba kad ir pasaulinio populiarumo programa “Skype”. Čia jau tikrai keliauja failų milijonai. Retai kada ir pas mane pasitaiko diena, kad niekas man arba aš niekam nesiųsčiau kokios nelegalios dainos. Ir, manau, daugumai šitas būdas bene pats priimtiniausias.

uTorrent programoje rasti skleidėjus yra bene pats paprasčiausias būdas su kuriuo kol kas itin sunkiai tvarkomasi. Pasaulyje yra tiek daug žmonių, kad tie keli pavieniai atvejai, kai vartotojas buvo nubaustas, yra kažkiek juokinga statistika. Ir tie patys vartotojai naudojosi BitTorrent tinklais, kurie tik auga. Net jei atsitiktų stebuklas, kad visos organizacijos taip prispaustų trackerių savininkus ir tie sukeltų savo serverius į kokį Mauricijų, o ant jo Amerika numestų kelioliką atominių bombų, vis tiek vartotojai ras būtų gauti viskam dykai. Jau aukščiau paminėjau porą būtų, o dar lieka kol kas nelabai populiarus dalykas kaip “News Groups”, kur viskas greičiausiai ir pasirodo. Juk pastebėjot, kad kai kurie vartotojai platinantys failus juos gauna iš kažkur labai greitai. Ir tikrai ne iš kitų torrent trackerių.

Kaip piratų svetainėse mėgstama rašyti, “This is how it works. Whatever you sink, we build back up. Whomever you sue, ten new pirates are recruited. Wherever you go, we are already ahead of you. You are the past and the forgotten, we are the internet and the future.”

Tai buvo mano asmeninė nuomonė visokiais smukliais klausimais. Teoriškai ji neturėtų sutapti nė su vieno doro piliečio nuomone.

O šiaip… gana smagu, kad Vytukas dar gyvas būdamas patapo legenda.

Posted in | 5 Responses

Kodėl piratai neišnyks

By Piktas gnomas Arvydas on 08/11/2009

Smagiausia pasaulyje piratėPastarosioms dienoms perskaičiau labai daug nuomonių apie internetinį piratavimą. Visi jau žinom, kad viskas prasidėjo nuo to, kai mūsų smagusis Vytukas pagalvojo, kad legali Windows 7 programos kopija yra nelegali ir dėl to pasisavino keleto “Linkomanijos” vartotojų asmeninius duomenis. Kaip rašo “Lietuvos rytas”, tiems keliems vartotojams gresia labai rimtos baudos. Jei kuris nors išsigandot, paskaitykit vieno tokio Džiugo parašytą komentarą apie visą tai ir nusiraminsit. Mūsų Vytukas vėl susimovė, tačiau nereikia tikėtis, kad susipras ir nebandys to daryti vėl. Lauksim kol vėl padarys kokią nesąmonę. O su tuo megztuku toks suaugęs ir protingas atrodo…

Niekada neslėpiau ir niekada neslėpsiu, kad siunčiuosi viską nelegaliai. Pas mane legali tik pati Windows Vista operacinė. Ir tai tik todėl, kad buvo parduota kartu su kompiuteriu, o atsiradus normaliam stabiliai veikiančiam Windows 7 nelegaliam nulaužimo būdui, imsiu naudoti piratinę naujesnės operacinės sistemos kopiją. Kitaip sakant, piratavau, piratauju ir tai darysiu toliau. Net jei pagaus ir nubaus. Kodėl? Tuoj pasakysiu.

Kaip jau minėjau viršuj, “Lietuvos rytas” spausdino interviu su Vytuku, kur jis svajojo apie tai, kad visiems vartotojams gresia administracinė atsakomybė. Kitaip sakant, jei jam visgi pavyks pričiupti kokį vartotoją, pastarasis gali būti nubaustas bauda nuo 1 iki 2 tūkstančių litų. O dabar paprastas paskaičiavimas su kainomis:

  • DVD filmas: apie 50 Lt už vieną DVD diską.
  • Naujas PC žaidimas 250 Lt už vieną žaidimą.
  • Neseniai pasirodęs muzikos CD diskas apie 40 Lt.
  • Programinė įranga nuo nemokamos iki kokių 3 tūkstančių litų.

Kainas paminėjau vidutines, nes visur jos skiriasi priklausomai nuo konkretaus filmo, muzikos ar žaidimo. O skaičiai būtų tokie: naują kompiuterį nusipirkau prieš kokius du mėnesius, o jau beveik pilnas 1TB talpos kietasis diskas. Skaičiuojam tai, kas jame yra:

  • Top 1000 visų laikų albumų muzikos kolekcija. Apie 100 kitų muzikos albumų. 1100 x 40 Lt = 44 tūkstančiai litų.
  • Apie 20 naujų DVD filmų ir dar kelios HDTV, HDRip, BDRip ar panašios nelegalios kopijos. Tarkim, 40 x 50 Lt = 2 tūkstančiai litų.
  • 7 įdiegti ir 4 vis dar siunčiami žaidimai, tad 11 x 250 Lt = 2750 litai.
  • Adobe Photoshop CS4 kaina Britanijoje siekia bent 500 svarų. Tad vien už šią programą kokie 1800 litai išeitų. Jau neskaičiuojant viso kito.

Visą tai suskaičiavus gauname daugiau nei 51 tūkstantį litų, kuriuos turėčiau išleisti pirkdamas visą tai. O dabar mane pagauna ir aš susimoku 2 tūkstančius litų. Šiek tiek sutaupau, taip? Bent jau 48 tūkstančius litų. Jokios lojalumo ar nuolaidų kortelės neleis man tiek sutaupyti. O Vyktukas pats susipras po dar kelių pasikėsinimų.

Tai buvo mano asmeninė nuomonė, kuri gali nesutapti su jūsų, LANVA ar šiaip kieno. Dėl to ant jūsų nepykstu.

Posted in | 6 Responses

Pigūs skrydžiai gali būti ir brangūs

By Piktas gnomas Arvydas on 10/10/2009

Kelias namoVisada Odeta mano porteriams sakydavo, kad į Didžiąją Britaniją jie atvažiavo dirbti ir užsidirbti, tad nėra reikalo verkti, jei yra paprašoma padirbti daugiau valandų. Su kiekvienu jos žodžiu galima ir ginčytis ir jai pritarti. Ne visi atvažiavo tokiu tikslu, kitiems laikui bėgant tie tikslai po truputį keičiasi. Atvažiavusieji dirbti ir užsidirbti, o užsidirbę, Lietuvoj nusipirkti namą, mašiną ar naujus treningus, dirba, užsidirba ir išvažiuoja geresnio gyvenimo Lietuvoj ieškot. Kiti gi dirba, dirbdami aplanko savo giminaičius, šeimą, draugus, po to grįžta ir toliau ramiai dirba. Ne paslaptis, kad Britanijoje už minimumą dirbantys žmonės gyvena geriau nei tie, kurie Lietuvoje uždirba 2500 litų į rankas. Bet vis tiek visi taupo ir čia.

Kaip jau minėjau, liekantieji ilgesniam laikui paprastai aplanko kažkokius žmones kitoj šaly. O tam aplankymui dažniausiai yra pasirenkama kokia nors pigesnių skrydžių kompanija. Mūsų manymu, Lietuvoje esančius svarbius žmones geriausia aplankyti su “Ryanair” kompanijos lėktuvais. Jie iš Londono skrenda tiesiai į Kauną, tad nebereikia iš Rygos važiuot namo kaip anksčiau buvo daroma.

Tačiau šita mūsų mylima kompanija neseniai pakeitė sistemą, dėl kurios apie tai nieko nežinantiems žmonėms pigūs skrydžiai gali tapti pakankamai brangūs. Paprastai jie pabrangsta apie 40 svarų vienam žmogui į vieną pusę. Anksčiau viskas buvo labai paprasta – pasirenki bilietus, suvedi mokėjimo duomenis ir skrendančio žmogaus asmeninius duomenis, spaudi “Sumokėti” ir viskas tuo pasibaigdavo. Ir tik visai neseniai atsirado papildomas veiksmas, kuris ne itin akcentuojamas – tai “online check in system“. Be viso to, kad nusipirkai bilietą, reikia likus ne daugiau nei 14 dienų iki skrydžio, patvirtinti, kad tikrai skrendi ir atsispausdinti skrydžio pasą.

Padaryti tai itin paprasta. Trunka vos kelias minutes. O štai oro uoste už šią paslaugą iš tavęs mielai paims 40 svarų už vieną skrydžio pasą.

“Online check in system” galite rasti adresu: https://www.bookryanair.com/SkySales/FRSecurity.aspx?culture=EN-GB&lc=EN-GB

Arba tiesiog apsilankę kompanijos interneto svetainėje ir virš skrydžio pasirinkimo formos radę ir paspaudę mygtuką “Online Check-In”. Nepamirškit atsispausdinti paskutiniame puslapyje pateikiamų skrydžio pasų.

Posted in | 2 Responses

Pasiklydęs pasas iš Home Office

By Piktas gnomas Arvydas on 27/09/2009

(c) efoto.lt

Neseniai nutiko toks dalykas, dėl kurio noriu parašysi bene patį trumpiausią įrašą šiame tinklaraštyje. Kaip jau kažkada esu minėjęs, padedu visiems lietuviams įsikurti Londone. Nesunku. Tačiau kartais būna taip, kad ne visi jie klausosi paprastų patarimų.

Norint legaliai dirbt Britanijoje, reikia užsiregistruoti tokiame Home Office. Viskas ten labai paprastai vyksta: užpildom formą, ją dedam į voką, kartu dedam porą nuotraukų bei pasą arba plastikinę ID kortelę. Po kurio laiko visi dokumentai grįžta paštu. Beveik visi deda pasą. Dėjau ir aš.

Kolega jau užsitarnavo atostogų, tad skrenda su žmona į Lietuvą. Dukros gimtadienis ir šiaip pailsėt nori. Tačiau yra labai nemaloni situacija – liko dvi savaitės iki skrydžio, o jo žmonos pasas dar negrįžo. Bilietai į Lietuvą jau nupirkti.

Paprastas patarimas. Nesiverskit per galvą. Pradėję dirbti, gaukit National Insurance Number, po poros savaičių į namus jie atsiųs plastikinę kortelę.

Patarimas visiškai neaktualus lietuvaičiams, kurie turi pasą ir asmens tapatybės kortelę. Tada jau geriau siųskit pasą.

Dokumentai kartais pasiklysta ir namo keliauja ilgokai.

Posted in | 3 Responses

Žaidimas “Mušk arabą”

By Piktas gnomas Arvydas on 22/09/2009

Oho koks kumštis!Seniai seniai, kai dar buvau jaunas ir gražus, ėjau į mokyklą. Pamenu savo pradinių klasių mokytoją Laimą, kuri buvo labai sena ir rytais kvepėjo degtine. Bet ji nebuvo bloga, nes neužduodavo namų darbų. Tik buvo labai senamadiška ir visiškai neturėjo vaizduotės. Kiekvienais metais tarp Kalėdų ir Naujųjų metų mokykloje vyko karnavalas, visos klasės vaidindavo kažką, po to dalindavo dovanas. Mėgom dovanas. Nemėgom vaidinimų. Kodėl? O gi todėl, kad niekas nežinojo, ką gaus dovanų, užtat visa mokykla žinojo, ką mūsų klasė vaidins. O gi todėl, kad mokytojais Laimai labai patiko, kai jos auklėtiniai šoka ratelį. Taigi, mes pasidarę žvėrių kaukes, keturis metus eidavom rateliu ir deklamuodavom kokį nors kvailą eilėraštį. Kartais apie daržoves, kartais apie kolūkius, kartais apie žvėris. Bet niekada apie Kalėdas, sniegą, dovanas ar šiaip kažką, kas primintų apie šventes.

Tačiau dabar palaikau savo mokytoją Laimą. Jei būčiau mokytojas, tikrai naudočiau šią ratelio metodiką žaidimams. Mano manymu, stovėjimas rateliu suteikia puikią atmosferą komandiniams žaidimams. Kaip tik dabar ruošiu pasiūlymą Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijai su naujo žaidimo pasiūlymu, kuris galėtų būti įtrauktas nuo kitų metų į privalomą kursą 2 – 5 klasių moksleiviams. Mano sugalvotas žaidimas padėtų paruošti vaikus užsieniui, po to, kai Lietuvos universitetuose baigę doktorantūrą, išvažiuos į Airijos ar Anglijos ūkius skinti braškių ir agurkų. Žaidimo idėja vis dar tobulinama, tad pateiksiu tik bendrą jo apibūdinimą.

Žaidimui reikia visos klasės vaikų, mokytojo ir vieno nelabai sunkaus šiupelio. Mokytojas žaidime dalyvauja kaip teisėjas ir stebi, kad vaikai nesukčiautų. Šiupelis – tai toks kastuvas šiek tiek užlenktais kampais. Tokius kastuvus galite pamatyti kelininkų rankose, kai jie semia žvyrą ar kokį asfalto mišinį. Tik jis negali būti sunkus, nes jis bus pagrindinis žaidimo įrankis. “Senukuose” galima nebrangiai nusipirkti skandinaviškų vaikiškų šiupelių.

Taigi, visa klasė sustoja ratu ir prisimeną kokią kietesnę skaičiuotę. Po to, kai vaikai sustoja, jų sustojimo tvarkos keisti jau nebegalima. Išsiskaičiuoti reikia du kartus. Pirmą kartą išrenkame žmogų, kuris stoja į rato liniją. Pagal žaidimo specifiką, jis yra pavadinamas arabu. Antrą kartą išskaičiuojamas vaikas, kuriam į rankas įduodamas tas šiupelis. Pagal žaidimo specifiką, tas vaikas pavadinamas baltuoju. Padarius visą tai, visi yra pasiruošę žaidimui ir pagal mokytojo komandą gali pradėti žaisti.

Po mokytojos komandos baltasis užsimoja kastuvu ir trenkia į galvą juo vidury rato stovinčiam arabui. Tik vieną kartą. Tada šiupelis laikrodžio rodyklės kryptimi paduodamas kitam vaikui, kuris automatiškai tampa baltuoju ir lygiai taip pat, kuo smagiausiai užsimojęs, trenkia arabui į pakaušį. Ciklas tęsiasi tol, kol vidury stovintis arabas nugriūna ir nebegali tęsti žaidimo. Paskutinis trenkęs ir užmušęs vidury stovėjusį arabą, automatiškai pats tampa arabu ir stojasi į rato vidurį. Žaidimas tęsiasi. Kol išlieka vienintelis vaikas. Jis ir laimi.

Mokytojas parašo gerą pažymį laimėjusiam vaikui.

Šis žaidimas puikiai atitinka tikrovę, tad turėtų vaikus paruošti darbui užsienyje, kur teks dirbti su arabais. Dirbę jau tai žino.

Rašydamas šio žaidimo taisykles, nesistengiu kurstyti rasizmo. Pats nesu rasistas. Priešingai – mėgstu kitokius, nei aš.

Rašydamas šio žaidimo taisykles, stengiausi atspindėti arabų elgesį su kitokiais nei jie. Tai yra, su mumis. Tiesa, esu sutikęs du kitokius arabus, tad tai yra taikoma tam “statistiniam” arabui. Juk net tarp lietuvių atsiranda visai mielų žmonių.

Rašydamas šio žaidimo taisykles, žinojau, kad bus tų, kurie mane smerks. Pykšt ir tau į kaktą.

Čiulimba!

Posted in , | 4 Responses

Kaip aš po truputį atrandu rasizmą

By Piktas gnomas Arvydas on 01/09/2009

Anti rasizmasPamenu senus laikus, kai dar gyvenau mažam mažam miestely, kurį skersai pereit  užtrukdavau panašiai tiek, kiek dabar užtrunku nueit iki parduotuvės. Vienintelis rūpestis būdavo pavalgyti, o visa kita kažkaip niekada pernelyg nerūpėjo. Aišku, šitie žodžiai visiškai neturėtų reikšti, kad ir dabar kažkas rūpi labiau, bet tada buvo viskas kitaip. Manau, dauguma prisimena savo vaikystę su žaislais, mėlynėmis, o po kokios iškrėstos šunybės, tėvų riksmu. Mano atveju – diržu. Ir tada mintyse, nu blin, palauk, užaugsiu aš… Ir ateina ta diena, kai užaugama, o tos mažos vaikystės nuoskaudos kažkaip visai dingsta, pasimiršta. Kažkaip natūraliai.

Bet užaugama nedaug. Tik truputį. Nebereikia atsinešti prie stalo taburetės, kad pasiekčiau močiutės keptus sausainius. Dabar juos galima pavogti ir be jokių pagalbinių įrankių. Valio! O vogti visokius saldžius ar blizgius dalykus aš mėgau: į kubelius suspaustas cukrus dėl savo saldumo ir neįprastos formos, žvejybos blizgės, nors žvejot nemėgau, kažkokios monetos, kurios labai blizgėjo, močiutės žiūronai, kai norėjau būti kareiviu, braškės iš akylai senolės saugomo daržo. Ar pameni tuos laikus? Jei nebūčiau tingus, pažadėčiau kada nors parašyti apie tai atskirą įrašą, bet…

Po kurio laiko vėl ateina metas šiek tiek ūgtelėti. Čia maždaug iki pirmų mokyklos klasių. Gražūs metai. Sakydamas, kad gražūs metai, turiu omeny, kad visokios išdaigos vis dar smarkiai krečiamos. Tačiau čia ir prasideda pirmi negeri dalykai, jei neskaičiuosime nemažoje dalyje šeimų pasireiškiančio smurto, kuris po to labai sėkmingai įauga kraujin pabiručiams. Pamenu kaip kiekvienąkart pravėrus mokyklos duris pasirodydavo ant suolų susėdusių vyresniųjų klasių elitas. Na tie, su treningais, skustomis galvomis ir kažkodėl patinusiais krumpliais. Paprastai tokių žmonių pokalbiui kviesti nereikia. Tada vėl… Nu blin, palauk, užaugsiu aš dar…

Tačiau ir vėl su laiku pasimiršta mažų dienų nuoskaudos. Pasitempiama sprindžiu ar keliais, o šunybės jau ne tokios baisios, bet smagesnės. Už šitas jau kviečiami tėvai. Nieko, kaip sakydavom, ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tuo pat metu tie maži kumštukai virsdavo dideliais kumščiais, kurie irgi neprašė paskirti susitikimo. Patys ateidavo tiesiai į šypsenas. Ir tai buvo įprasta. Anksčiau košę pro dantis “palauk palauk, užaugsiu”, užauga ir įmantriausiais būdais bando išsikovoti vietą po dangum. Tos dienos jau nebebūna gražios. Mano kuklia nuomone, būtent tais metais jaunuolin yra sukišama daugiausiai šūdo, kuris paprastai nusėda ilgam ilgam.

O pameni, kai negalėjai pritapt prie kai kurių klasės ar grupės draugų? Ne dėl to, kad būtum jiems neįdomus, o dėl to, kad jiems tu esi tiesiog “ne lygis”. Kur visada yra paisoma tik vienos taisyklės: aš – protingas, o tu – durnas. Pameni, kai tave aplinka paskatino išmokti nekęsti tų kitų? Aš pamenu. O jei taip dramatiškai, tai: bet tai buvo tik pradžia man, ir tai pus tik pradžia tiems kitiems po manęs. Ir iš tiesų, einant į priekį niekas nešviesėja.

Pasirodžiau aš gi dideliam mieste. Didžiausiam Lietuvoj. Ar žinai kaip jis vadinasi? Tikėjausi, kad viskas pasikeis, kad visa tai vyksta tik mažam miestely, kurį pereit skersai galima greičiau nei Akropolio Maksimoje rasti naujas kojines. Atėjus tai dienai, kuri buvo lygiai prieš penkis metus, pabandžiau apžiūrėti žmones, kurie su manim bandys toliau mokytis. Patiko, pirma diena išties patiko. Tačiau praėjus pirmai savaitei ar dar kitai, pradėjo aiškėti labai įdomi ir iki tol man nematyta tendencija grūpuotis. Man anksčiau visi skirstėsi pagal tėvelių turtingumą, o čia jau kitaip – pagal tautybę. Lietuviai, lenkai ir rusai. Prie kiekvienos auditorijos durų buvo atskiros trys grupės, kurios viena su kita bendravo tik esant reikalui. Iki to laiko niekada nebuvau sutikęs jokių rusų ar lenkų, tad prieš juos nebuvau nusiteikęs ir man buvo labai keista, kad anie šalinasi lietuvių draugijos.

Po pusantrų metų bandymo palikau viską likimo valiai ir išėjau kur akys mato. Tačiau tas tautinis susiskirstymas liko ilgam ir niekada po to daugiau nedegiau noru pažindintis su rusais ar lenkais. Iki tol, kol neatsiradau Britanijoje. Krūvos prastų prisiminimų dingo po to, kai pasirodė, kad tikrieji lenkai ir rusai yra visiškai kitokie nei tie vilnietiški. Šitie nesiskirsto taip, jei tik sugeba susikalbėti su kita kalba kalbančiais žmogeliukais. Pasigirsiu, geriausia mano draugė čia – rusė. Nereali tokia. Uch!

Kaip matot, viskas, kas prasideda, pasibaigia. Viskas keičiasi, niekas nestovi vietoje. Ir visais laikais yra kažkas negero, kažkas kas tuo metu teršia viską aplinkui. Ir dabar yra, ir tai vėl su laiku praeis. O kas esat dirbę Britanijoje su arabais, tikriausiai suprasit, kodėl aš po truputį atrandu rasizmą. Ir šį kartą pažadu greitu metu parašyti apie tai, kodėl pamatęs arabą, griebčiau į rankas lopetą.

Posted in , | 5 Responses

Kitas puslapis »

Nuomonės

Ar nori alaus?

Žiūrėti ką kiti pasakė

Loading ... Loading ...

Čiulbesiai